Issu tempu verbali traduci un’azzioni passata ch’ùn avarà più locu. I taliani u chjamani “il passato remoto”, i francesi “le passé simple”, eppuru hè guasgi smaritu di l’usi linguistichi è litararii. In Corsica, u nosciu passatu landanu ùn si senti più, pari scunnisciutu dinò da a maiora parti ‘lli locutori novi. Simbulu d’una manera arcana di parlà è di sprimassi ind’i lingui rumani, si scopra sopratuttu in li testi anziani scritti sin’à l’ultimu seculu. E nanzituttu, hè statu un tempu chì, esciendu di a boca purtava una certa puisia in a lingua noscia.
Tandu, par aiutà calchì locutori appinsiriti di pettu à a sopravivenza di u passatu landanu : eccu i tavulini di verbi par caccià i dubbiti nantu à a so furmazioni:
Serà megliu u passatu landanu ò u futuru cumplicatu ?
Serà megliu u passatu landanu o u futuru complicatu ?
in Italia di u Nordu raramenti utilizemu u passatu remoto ma solu u passatu ricente