A dignità di l’omu d’arimani fin’à oghji

L’utopia, un’idea furmulata da Thomas MORE pà ghjunghja à tanti provi com’è a Legge inglesa di Speenhamland di u 1795 (legge pà i povari) chì mittia com’è un rivinutu mìnimu ; i Falansteri d’un FOURIER ; i Kibboutz o ancu l’Operata in Corsica, un sistemu d’aiutu duva tutt’un paesu participava à un’opara cullittiva, sicondu i bisogni di l’uni o di l’altri. Chì ni sarà dumani, certi incù Victor HUGO a vedanu com’è a « virità di dumani ». Davant’à tanti danni in Corsica, a pricarità, a puvartà, certi Corsi pensanu ch’è in Corsica si pudaria pruvà una spirimentazioni d’un rivinutu univirsali. È parchì micca ? Ùn saria stunanti, a Corsica hà sempri circatu à amministrà l’avvena.
A l’isulani di Corsica, l’autori com’è Thomas MORE è Michel De MONTAIGNE li garbanu assai, parchì l’utopia, a dimucrazia, com’è à pinsava Jean-Jacques ROUSSEAU, sò à a misura di un’isula parì à a Corsica, una misura imaginevuli ancu pà noi isulani !
« UTOPIA » ; u locu imaginariu trascrittu in un libru di Thomas MORE duva tuttu hè regulatu à a megliu. Thomas MORE hè un’omu senza cumprumissioni quandu si veda ch’ellu hè capaci in u 1516 di stampà u so libru « Utopia », in listessu tempu di u so postu puliticu vicinu à u puteri. Criticheghja a sucità è si parmetti di difinì u paesu parfettu com’è quillu « duva tuttu appartene à u populu ». Vale à dì u cuntrariu di ciò ch’ellu cunnosce in paesu soiu ! I so utopiani campanu in un paesu duva a pruprietà privata ùn asista micca. Ogni citadinu devi dui anni di Sirviziu agricolu, basta à travaglià sei ori à ghjornu, i ripasti sò pigliati insemi, tutt’u mondu hè vistutu di manera simili, l’Oru serva pà i cateni di i prighjuneri è pà i cacatoghji ! Libartà à più pudé, ecc. Sola scurrettezza ricurrenti : i donni servanu i mariti !
Par indettu in u 1532, pà mantene a so indipendenza si dimette è s’alluntaneghja di l’affari publichi. U fattu d’abbandunà u so postu puliticu, di rinunzià à l’onori pà cunsirvà a so libartà intellettuali hè una prova di a so vulintà d’ùn cascà ind’è a cumprumissioni.

  •  « A CIVILIZAZIONI » : ind’è i Testi di Michel MONTAIGNE, l’omu hè vistu com’è un essaru apartu, tulleranti. Criticheghja i precuncetti, l’egoìsmi, l’intulleranzi, a sirvìlità. Par indettu l’idee intese com’è da veru nant’à l’Indiani « populu barbaru », salvaticu. Semu sempri l’indianu d’altrò.

 

  •  ESSA OMU : l’umanisti anu vulsutu piglià rispunsabilità pulitichi parchì pinsavanu ch’è « a sucità era inghjusta (inìqua) è ingrata ». Participeghjanu à i discussioni nant’à a riligioni pà criticà i difetti è preghjudizii. Ùn hè stata faciuli, certi l’anu pacatu caru incù a morti : Thomas MORE, Étienne DOLET (l’amicu di RABELAIS), Giordano BRUNO … L’umanisti ùn sò micca stati ch’omini di studiu, participendu à l’affari publichi. Anu pigliatu rispunsabilità pulitichi è certi divintaranu : parlamintariu, cancillieru (ministru) è ancu merru. Anu participatu à tutti i discussioni di sucità. Una visioni primaticcia da tucchichjà u mondu puliticu rassignatu d’oghji.

UTOPIA
« Ùn saria inìqua è scurdancia a sucità chì dà tanta robba […] à i ghjuvellerii, à l’uziosi, o à l’artisgiani di lussu ch’ùn sanu ch’allusingà è assughjettì piacè liggeri quandu, in altrò, sta sucità hà u cori di faraònu è nissunu pinseru pà u lavuradori, u carbunaru, u manuvali, u carritaghju, l’uperaghju, senza i quali a sucità ùn’asistaria. Ind’è u crudeli egoismu, prufitta assai di u vigori di a so ghjuventù, pà pigliani u più di travagliu è di guadagnu ; è quandu indibuliscenu attimpati o ammalati […], si ni scurda i vighja numarosi, i sirvizii tanti numarosi è capitali, i ricumpensa lachenduli pate a fami […]. In Utopia, à l’incuntrariu duva tutt’appartene à tutti, nimu ùn pò mancà di nulla, una volta ch’è i granaghji sianu riimpiuti. Chì a furtuna di u Statu ùn hè mai inghjustamenti distribuita. Ùn ci veda ni povaru ni andacianu è, benchì nimu ebbi nunda da sè, quantunqua tutt’u mondu hè riccu. Chì ricchezza più bella ci pudaria essa, ch’è di campà alegru è chetu senza inchjetudina ni pinseru ? Megliu ùn ci pò essa, a sorti a più filici d’ùn avè à trimulà pà a so vita. »
Thomas MORE
UTOPIA, libru sicondu. Di i riligioni di l’Utopia. 1516.

PROVI
Michel de MONTAIGNE in viaghju in Rouen in u 1562 scuntrò l’Indiani da u Brasiliu. Hà cuntatu ind’è l’opara « ESSAIS » a supposta cunversazioni.

« U rè (Carlu IX) cuntrastò spessu incù elli. Certi à li facenu veda tandu i nostri maneri, a forma d’una bella cità … Qualchiadunu hà vulsutu sapè ciò ch’elli avianu trovu ammirevuli. […] Dìssinu in primu locu ch’ella era propriu stranu ch’omini maiò incù a barba, forti è armati, in giru à u rè si suttumìssinu à una criatura […], in sicondu puntu si sò avvisti ch’elli c’eranu in mezu à noi omini tracarchi d’ogni comudu è ch’è l’altra mità era circantendu scarnati da a fami, è a puvartà ; è truvanu stranu ch’è sta mità … pudessi pate un’inghjustizia tali, ch’ella ùn andissi à pigliali pà a cannedda o à zingà focu à i so casi.

É cunclude :

Pensu […] ch’è ùn ci hè nunda di barbaru è di salvaticu ind’è sta nazioni (l’Indiani), par ciò ch’è mi hè statu cuntatu, altrimenti ch’ugnunu chjama barbaru ciò ch’è ùn hè l’usu ; com’è da veru pari bè ch’è ùn’avemu d’altra misura di a verità è di a raghjò ch’è sicondu l’asempiu è l’idea di l’avisi è usi di u paesu duva stemu.
Quivi ci hè sempri a riligioni parfetta, u guvernu bonu, l’usu u megliu d’ogni cosa. Sò salvatichi com’è chjamemu salvatichi i frutti prudutti da a natura. »
Michel MONTAIGNE.
« PROVI », libru I, capitulu 31, I Cannibali. 1580-1595.

Travagliu è traduzzioni accunciati da Petru D’ORAZIO

Lasciate un cummentu ?

Questo sito usa Akismet per ridurre lo spam. Scopri come i tuoi dati vengono elaborati.