Ingir’à u Grand Palais, in l’ottesimu cantone di Parigi, u tempu hè pisiu, bughju, piuvascosu. U ghjornu cappia u so ultimu soffiu. Sò ott’ore di sera, stu
Ingir’à u Grand Palais, in l’ottesimu cantone di Parigi, u tempu hè pisiu, bughju, piuvascosu. U ghjornu cappia u so ultimu soffiu. Sò ott’ore di sera, stu
Fighjulgu, I cunfini di paroddi Vadini pieni ‘ll’odii, È da l’abbrucata rossa Sbuccia ‘ssu soffiu di mossa. Parlu, Quand’esci l’imaginariu di Sangu,’llu fondu d’un oriu,