Senza titulu

Tutt’appostu. Sì, tutt’era cussì ben missu, arranghjatu cum’è dumandatu. Fighjulaia intorr’à iddu, i libra, i vistiti, i libra ancora, una quantità imprissiunanti, ciò chì fù un ponti trà iddi, un languaghju cumunu. L’hani sviluppatu insemi quidd’universu ridottu à l’istrimità di stu mobulu neru, è ci sintiani bè. Oghji era solu. L’hà piddatu cussì a notti, senza privena, senza dì nudda, l’hà chjappatu difinitivamenti. Hè statu suspresu bedda sicura. Nimu diciaria ch’iddu s’aspittaia à una cosa di st’ordini. A suspresa t’hà stu vantaghju di cutrà a rialtà, d’impidiscia u lumu d’alluntanassi subitu, lascia gallighjà in l’atmosferu una spiranza, un raghju minimu chì ricuseghja l’invasioni di a notti. Par disgrazia a suspresa, a cullera, u disgustu, u schifeghju, u disprezzu, i manifistazioni fisichi di a pazzia chì runzicheghja è brusgia, sò cosi timpurarii. Avali hè solu è st’universu hè duvintatu un isulettu persu in un uceanu scatinatu.

A rena hè nera è u mari hà u gustu ‘llu sangu.

 

Illustrazioni : Georges de la Tour, Madeleine pénitente, 1635-1640 (dittagliu).

Lasciate un cummentu ?

Questo sito usa Akismet per ridurre lo spam. Scopri come i tuoi dati vengono elaborati.